Drėgmė ir pelėsis
Pelėsis namuose dažniausiai atsiranda ten, kur ilgą laiką išlieka didelė drėgmė, šalti paviršiai ir nepakankama oro apykaita. Sužinokite, kaip atpažinti tikrąją problemos priežastį, ką daryti pastebėjus pelėsį ir kaip sumažinti jo pasikartojimo riziką.
Pelėsis atsiranda tada, kai paviršiai ilgą laiką lieka drėgni. Dažniausios priežastys – per didelė oro drėgmė, nepakankamas vėdinimas, šalti sienų kampai, rasojantys langai, vandens nuotėkis arba statybinė drėgmė. Vien pelėsio nuvalyti nepakanka – būtina pašalinti drėgmės šaltinį.
Pelėsis yra mikroskopinių grybų kolonija, galinti augti ant įvairių organinių ir porėtų paviršių – dažų, tapetų, tinko, medienos, tekstilės ar dulkių sluoksnio. Jam reikalinga drėgmė, tinkama temperatūra ir maisto medžiagos, kurių gyvenamosiose patalpose paprastai netrūksta.
Todėl pagrindinis pelėsio kontrolės principas yra ne tik valyti matomas dėmes, bet ir neleisti paviršiams ilgą laiką išlikti drėgniems.
Kasdienė veikla – dušas, maisto gaminimas, skalbimas ir kvėpavimas – nuolat papildo patalpų orą vandens garais.
Kai drėgnas ir panaudotas oras reguliariai nepašalinamas, drėgmė kaupiasi ir kondensuojasi ant šalčiausių paviršių.
Išorinių sienų kampai, langų angokraščiai ir perdangų sandūros gali būti šaltesnės vietos, kuriose lengviau susidaro kondensatas.
Nesandarūs vamzdžiai, stogas, fasadas, langai ar drėgmė iš grunto gali nuolat drėkinti konstrukcijas.
| Vieta | Dažniausia priežastis | Ką patikrinti? |
|---|---|---|
| Aplink langus | Kondensatas ir šalti angokraščiai | Drėgmę, vėdinimą ir langų sandarumą |
| Išorinių sienų kampuose | Šilumos tiltai ir silpna oro cirkuliacija | Paviršiaus temperatūrą ir baldų išdėstymą |
| Už spintų ir sofų | Nejudantis oras prie šaltos sienos | Tarpą tarp baldų ir sienos |
| Vonioje | Didelis drėgmės kiekis po maudynių | Ištraukimo veikimą ir oro pritekėjimą |
| Rūsyje ar pirmame aukšte | Drėgmė iš grunto arba konstrukcijų | Hidroizoliaciją ir galimus nuotėkius |
Jeigu pelėsis vis atsinaujina toje pačioje vietoje, tai beveik visada reiškia, kad liko nepašalinta drėgmės priežastis. Prieš perdažant ar remontuojant paviršių verta įvertinti oro drėgmę, paviršiaus temperatūrą ir patalpos oro apykaitą.
Patikrinkite, ar nėra vandens nuotėkio, kondensato, drėgnų konstrukcijų ar neveikiančio vėdinimo.
Užtikrinkite oro šalinimą, išvėdinkite patalpą ir, jei būtina, laikinai naudokite drėgmės surinkėją.
Netrinkite sauso pelėsio šepečiu ir neplatinkite sporų po patalpą. Valant didesnius plotus reikalingos tinkamos apsaugos priemonės.
Nedidelį paviršinį plotą galima tvarkyti atsargiai, tačiau didelis, į konstrukcijas įsigėręs ar nuolat grįžtantis pelėsis turėtų būti įvertintas specialistų.
Dažyti ar klijuoti tapetus verta tik visiškai išdžiovinus paviršių ir pašalinus pelėsio atsiradimo priežastį.
Ilgalaikis sprendimas
Kontroliuojamas vėdinimas padeda reguliariai šalinti drėgną ir panaudotą patalpų orą bei tiekti šviežią lauko orą. Taip mažėja tikimybė, kad drėgmė ilgai laikysis ant langų, sienų ir kitų šaltesnių paviršių.
Decentralizuoti vėdinimo įrenginiai su šilumos atgavimu gali būti pritaikomi atskiroms patalpoms be didelės ortakių sistemos. Tinkamas sprendimas parenkamas įvertinus patalpų dydį, gyventojų skaičių, drėgmės šaltinius ir esamą oro judėjimą.
Kampai dažnai būna šaltesni, o oro judėjimas juose silpnesnis. Dėl to paviršius lengviau sudrėksta ir ilgiau neišdžiūsta.
Ne. Nuvalius dėmę, bet nepašalinus drėgmės priežasties, pelėsis dažnai atsinaujina.
Taip. Jis gali augti po tapetais, už baldų, gipso kartono konstrukcijose ar šiltinimo sluoksnyje. Vienas požymių – nuolatinis pelėsio kvapas.
Jis gali laikinai sumažinti drėgmę, tačiau nepašalina vandens nuotėkio, šilumos tilto ar nepakankamo vėdinimo priežasties.
Tinkamai parinktas ir naudojamas vėdinimas gali reikšmingai sumažinti drėgmės kaupimąsi, tačiau būtina pašalinti ir galimus konstrukcijų nesandarumus ar vandens nuotėkius.
